H.E.L.G [Prologas jau cia]

H.E.L.G

Izanga.

„ Buvo tamsi rudens naktis. Tada mes visi tapome tuo kuo esame : šaltakraujai, bejausmiai žmonių žudikai. Labiausiai iš mūsų dėl visko gailėjosi Linda, ji nesuprato kas mes ir ko mes norime iš jos, ji nesuprato kuo ji tapo, kad niekada nebus tuo kuo buvo ‘‘

2010m. Gegužė.
Mama įlekia i kambarį:
-Lindsay,tavo močiutė ji ...,-uždususi bando kalbėti.
-Kas jai? Jei nėra svarios priežasties tai lauk iš mano kambario,-suspiegiau.
-Ji mirė,-suzviege nesavu balsu
-Ką?,-pro ašaras vos galėjau ištarti bent zodi.
Kai mama išėjo iš kambario prisiminiau močiutės zodzius.
-Šią knygą kuria duodu atversk tik kai as mirsiu,tu Lindsay,būsi kita, susitaikyk su tuo. Nebandyk to neigti ar bėgti nuo savo likimo. Sudie. As visada būsiu su tavimi.
Nesupratau ką ji turėjo omenyje sakydama, kad as būsiu kita. Kuo as esu iš tikrųjų?As ne Lindsay? Kas čia vyksta?Kas čia per knyga?
Kai atverčiau pajutau keistą jėgą lyg i mane kažkas žiūrėtų, pirmam senos ranka rašytos knygos puslapi didelėm raidėm buvo uzrasas H.E.L.G. nieko nesupratau atverčiau kitą puslapi,pradėjau skaityti.

įdomi istorija ): man patinka.

„Gražus vasaros rytas, saulės spinduliai pasiekia mano blakstienas, staiga i apsiniaukia ir pradeda lyti, i kambarį įbėga Linda nezmoniskai klykdama nesuprasdama kas darosi skaitau toliau, bet staiga ji suklumpa ir iš jos akių pasipila kraujas, o ji tik saukia „As ji myliu“ nesupratau – mes juk neturime kraujo, neturime jausmų, bet Linda nuo pat pirmos dienos kažkuo išsiskyrė, bet niekas nesuprato kuo, ji mirė ir išnyko saulės spindulių šviesoje “


2010 metai Rugsėjis

I kambarį įbėga mama as greitai paslepiu knygą po pagalvę.
-Kas yra mama? ,-paklausiau lyg nieko nebūtų.
-Tu ir vėl skaitei ?,-paklausia susirūpinusi.
-Mama,tau paranoja,-neištvėrusi susunku.
- H.E.L.G knyga po tavo pagalve, po močiutės mirties daugiau nieko neveiki tik skaitai tą slamstą..,-neleidžiu užbaigti sakinio.
-Čia ne slamstas,čia tikra istorija tik ji nebaigta,-nebesivaldžiau.
-Čia tik legenda kuri neegzistuoja ir kurią laisvalaikiu sukūrė tavo senelė,geriau eitum dirbti,-uzrėke ir trenkė durim.
Pradėjau verkti, nesupratau kas darosi, užsimerkiau nors nenorėjau,išvydau tamsą ir neaiškų, bet iziūrimą merginos siluetą, kuri vis artėjo kai gerai isiziūrėjau ten buvo Gabriella istorijos veikėja,ji staiga tarė:
-Mes likome tik trise ir negalime padaryti to ko norime, tu Lindsay mums reikalinga,tu ta kurios mes ieškojome istisis metus.Mes tave susirasime.
Greit atsimerkiau ismusta prakaito, nesupratau kas buvo greit atsiverčiau knygą kur rašo apie 4 merginos ieškojimą.

„Mes likome tik 3,Linda neištvėrė.Suprantama.Staiga įėjo Edward.
-Gabriella,Linda neištvėrė, tiesa? Mum reikia merginos, bet ne kokios fifos, o kažkuo issikiriančios iš kitų.,-susirūpinęs kalbėjo Edward.
-As ją rasiu,nesirūpink,-ramiu balsu tarė Gabi
Edward išėjo, o as pradėjau mąstyti kur ją rasti.Žinau ‘‘

Šiandien jau i mokyklą, už lango taip niūru ir pilka, apsirengiau kitaip nei visada ,juodas kelnes ir švarką,nežinau kaip visi reaguos dėl mano rozinių plaukų.
-Lindsay..,-susuko mama
Ji pastaruoju metu nieko nebeveikia tik rėkia ant manęs.
-Lind,štai imk ir uzsidėg peruką,-laikydama juodą peruką tarė
-Nesidėsiu esu kokia esu,-tvirtai ištariau
-na gerai, bet kai visi pradės šaipytis...
-Jie nesišaipys, o jei taip bus tai juk ne pasaulio pabaiga,-eilini kartą pertraukiau mamą.
-Bet ,Lindsay, na gerai, bet įsidėk ji i rankinuką,-rūpindamasi tarė
padariau kaip liepė, nes kitaip būtų man skaičiusi valandini moralą.
As jau atvažiavau, kai išlipau iš mamos masinos visi sužiuro i mane,nes mano plaukai badė akis. Kadangi buvau dvyliktokė, ilgau laukiau kol i mokyklą sueis jaunesni. Kai atėjo mūsų eilė už mokyklos kampo pamačiau merginą, ji ėjo link manęs tai buvo Gabriella,nesupratau kas darosi, nenorėjau su ja susitikti, jos suknelę plaikstė rudeninis vėjas, as greitai nulėkiau už mokyklos kampo, užsidėjau peruką, kai išlindau jos nebebuvo,pajutau tik alsavimą man i veidą lėtai pasisukau, bet nieko nebuvo tik išgirdau moteriška balsą:
-Mūsų kūrėja tau nesakė, kad nesipriešintum savo likimui?
Greit pabėgau,pamiršau ir mokyklą ir peruką.Nesupratau kūrėja?juk tai man sakė močiutė. Ji sukūrė vampyrus?
Buvau sumišusi,visi šie įvykiai įvyko taip greitai nespėji „suvirškinti“ vieno, su griausmu jau atbėga kita,bijojau,bet nežinau ko.Nubėgau namo, atsitūpiau ir mąsčiau,man reikia susitikti su Gabriella,bet kaip? I galvą šovė mintis jei ji gali su manimi susisiekti mintimis tai ir as pabandysiu ir as.užsimerkiau,bijojau, kad ji pasakys ,jog mano likimas tai tapimas saltakrauja vampyre.


„-As ją jaučiu.,-susuko Gabi
-Ka tu jauti?Tavo akys man nepatinka,-sunerimo Edward
-Lindsay,ji mūsų ieško,-atsisėdusi tarė Gabi
-Tarp Lindos ir Lindsay turi būti ryšys, o ne tarp tavęs ir jos,-abejingu žvilgsniu paziūrėjas i merginą tarė
-Linda mirusi, o be to as ėmiausi iniciatyvos as jai pasakiau,kas jos senelė yra mūsų kūrėja,-Gabi pakilo ir priėjo prie Edward
-Tu gal durna,Gabi,mum jos reikia mūsų planui, o ne tam...nors,-susimąstė ir pažiūrėjo i gražias Gabi akis
-Jai bus smalsu ar jos senėle mus sukūrė,o tada mes jai ir įkasim,bus per vėlu pasitraukti,-išlaiko akių kontaktą su Edward
-As negalėčiau,negalima prarasti ir Lindsay,jau padarėme didele klaidą su Linda,-nuleido galvą
-Ji tave įsimylėjo,čia ta klaida?Man atrodo ir as tuoj mirsiu,-žvilgtelėjo i ji
-Gabi,net nebandyk,išlik abejinga kaip as,tai juk tik zmogiskas instin...,-nespėja baigti sakinio, nes Gabi pradeda ji bučiuoti.
-Gabi,baik,-atstūmė ji.
-Juk ir mum reik pasilinksminti,pastebėjau mes tik dirbam,-isrėzė norėdama sulaikyti atsako
-Dabar mums turi rūpėti ketvirta mergina-Lindsay,ji taip lengvai nepasiduos ji nekvaila.Kaip ji atrodo?,-sugebėjo išlikti pastebimai šaltas
-As tau siūliau save,o tu vėl apie ją.Žinok as tavęs nesuprantu,Edward.Ji su roziniais plaukais,bet nešioja peruką,rengiasi neišsaukiančiai,patinka juoda spalva.Charakterio nežinau,nes nebendravome,ji nuo manęs bėga.,-isrėzė net nepažiūrėjusi i ji.
-Bėga,-israiskingai pakartojo,-matai dėl ko sakau reikia susirūpinti?Ji mūsų neprisileis net per žingsni,-susirūpinęs tarė
-Hanna,-pagalvojusi tarė Gabi
-Ką Hanna?,-atsisėdo ant fotelio
-Hanna manau atitinka Lindsay stereotipus,ji panaši i ją,jos turėtų susidraugauti,gurkšteli vyno
-Tu fifa,jei būtum kitokia ji irgi su tavimi elgtųsi geriau,-šypteli
-Atsiprašau,bet tau patinka mano suknelės ir gilios iskirptėes,-parodo kysančią koją iš po sukneles.
-Patinka,-patempė lupą
-Hanna,-sušunka Edward
Tik susukus Edward‘ui Hanna įbėga i kambarį “

Mintimis nieko neišėjo.Sumautas perukas.Nusiėmusi peruką pamačiau aukštą namą salia mokyklos.Užlipau ant stogo,jaučiau kaip virpa kojos,bet nenorėjau taip gyventi-nežinomybėje.Pirma numečiau peruką zemyn „Aukštai“-pagalvojau.Kojos pradėjo vesti zemyn,bet už nugaros pajaučiau,jog kažkas stovi.Atsisukau,ten pamačiau merginą,labai panašią i mane.
-Lindsay,ne,-rėkė ir verkė
Nesupratau kas ji ir ko nori iš manęs.Gera žinia buvo ta,jog čia ne Gabi.
-Kas tu? Ko nori?,-atsisukusi susukau
-As Hanna,noriu,kad nepadarytum didžiausios gyvenimo klaidos,-bandė ramiai aiškinti
-Ką tu supranti?
-patikėk pati esu suklydusi gyvenime daug kartų,bet dėl vieno gailiuosi labiausiai,nors neparodau.jei nuliptum nuo čia paaiškinčiau ko noriu,tikrai,-bandė įtikinti.
-As nenoriu nusokti,as jaučiu,kad aplink mane yra žmonių kurie kažko nori,bet kartu ir abejoja,-užsimerkiau
Kai atsimerkiau jau buvau nebe ant stogo,stovėjau prie peruko
-Mes norime,-garsokai pasakė Hanna
-Kas jūs?,-nesupratau aks yra
-Mes nežinome kas esame,-suabejoji,-mes H.E.L.G grupuotė,-pradėjo aiškinti
-Grupuotė?,-pakartojo
Klausyk ir viską paaiškinsiu,mes vampyru grupuote, Hanna,Edward,Linda,Gabriella,bet Linda mirė,tad mum reikia tavęs,kad tu ją pakeistum.
-Pakeisčiau?,-nebesupratau.

Faina Man patiko

Labai idomi istorija (: